Šiluvoje aptartas „Malonių kelio“ potencialas regionų plėtrai

Lapkričio 25 dieną Šiluvos piligrimų centre įvyko konferencija „Lietuva Europos religinio turizmo žemėlapyje: kaip užtikrinti, kad sakralinis paveldas taptų regioninės plėtros varikliu ir darniai susietų tikėjimą, paveldą bei turizmą?“. Renginį, skirtą „Malonių kelio“ (Via Gratiarum) savivaldybių bendradarbiavimui, surengė viešoji įstaiga „Atrask Raseinius“.

Į Šiluvą atvyko Raseinių, Kelmės, Šiaulių rajono ir Šiaulių miesto savivaldybių merai ir delegacijos, projekto partneriai, religinio turizmo specialistai, turizmo informacijos centrų bei nacionalinių turizmo politiką formuojančių institucijų atstovai. Raseinių rajono savivaldybei konferencijoje atstovavo meras Arvydas Nekrošius ir vicemeras Jonas Vazgys.

Renginio pradžioje akcentuota keturių savivaldybių partnerystė, kurios tikslas – ne tik sutvarkyti ir išsaugoti sakralinį paveldą, bet ir paversti jį reikšmingu vietos bendruomenių ir lankytojų traukos centru. Pabrėžta, kad Šiluva yra viena seniausių Marijos apsireiškimo vietų Europoje ir svarbus religinio turizmo taškas, galintis pritraukti piligrimus bei keliautojus iš Lietuvos ir užsienio. Sveikinimo žodžius dalyviams taip pat perdavė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė ir Šiaulių vyskupas Darius Trijonis, kurie dėmesį skyrė religinio turizmo vietai šiandienos visuomenėje ir sakralinio paveldo reikšmei regionų plėtrai.

Konferencijoje pristatytas „Malonių kelio“ projektas. Tytuvėnų piligrimų centro direktorė Sandra Sabaliauskienė supažindino su maršruto koncepcija, jungiama Šiluvą, Tytuvėnus ir kitas sakralines vietas, bei numatomomis veiklomis, skirtomis patogesnėms ir patrauklesnėms kelionių galimybėms piligrimams ir kultūrinio turizmo mėgėjams. Šiluvos piligrimų centro direktorė Silvija Čižaitė-Rudokienė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos dvasinis paveldas tarptautinėje erdvėje dar nėra visiškai atskleistas, o VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ direktorė Olga Gončarova pristatė naujas piligrimystės tendencijas, kai dvasingumas derinamas su gamtos, kultūros ir vietos bendruomenių pažinimu.

Idėjų mainų sesijoje savivaldybių, Bažnyčios, turizmo ir kultūros institucijų atstovai svarstė, kaip paversti sakralinį paveldą regioninės plėtros ašimi. Diskutuota, kokiais būdais efektyviau susieti tikėjimo vietas su vietos verslais ir paslaugų teikėjais, kaip įtraukti bendruomenes į piligrimų ir turistų priėmimą, taip pat kokių investicijų ir sprendimų reikia, kad religinis turizmas būtų tvarus, pagarbiai atsižvelgiantis į vietos tradicijas ir aplinką.

Po diskusijų dalyviai lankėsi Šiluvos šventovėje, susipažino su mažąja bazilika ir Apsireiškimo koplyčia, o vėliau vyko į Tytuvėnus, kur Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje jiems surengta naktinė ekskursija „Miestelis ir vienuolynas. Vakaro sutemos…“. Konferencijos pabaigoje sutarta tęsti glaudų Raseinių, Kelmės, Šiaulių rajono ir Šiaulių miesto savivaldybių bendradarbiavimą, derinant savivaldos, Bažnyčios ir valstybės institucijų veiksmus plėtojant „Malonių kelią“. Raseinių rajono savivaldybė patvirtino ketinanti ir toliau aktyviai dalyvauti šios iniciatyvos įgyvendinime.