Kryžkalnyje merai svarstė „Rail Baltica“ trasą ir pramonės parko galimybes Žemaitijoje

Gruodžio 8 d. Lietuvos partizanų memorialo lankytojų centre Kryžkalnyje susitiko kelių savivaldybių vadovai. Į susitikimą atvyko Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, Šilalės rajono savivaldybės meras Tadas Bartkus, Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius ir Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius. Jie aptarė vidurio Lietuvos ir Žemaitijos regiono plėtros kryptis, ypatingą dėmesį skirdami planuojamai europinės vėžės „Rail Baltica“ jungčiai Kaunas–Klaipėda ir galimybėms steigti pramonės parką.

Susitikime merai analizavo AB „LTG Infra“ inicijuotą Lietuvos geležinkelių tinklo architektūros studiją. Šios studijos tikslas – suformuoti ilgalaikę šalies geležinkelių infrastruktūros plėtros viziją, įvertinant perėjimą prie europinio standarto 1435 mm pločio vėžės, sistemos efektyvinimą ir naujas jungtis. Tarp planuojamų jungčių išskiriama „Rail Baltica“ atkarpa Kaunas–Klaipėda, kurios trasos parinkimas yra svarbus regiono savivaldybėms.

Diskusijose akcentuota, kad rengiant šios jungties projektą turi būti rimtai įvertinta trasa šalia automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda kaip viena iš alternatyvų. Savivaldybių vadovų teigimu, toks maršrutas galėtų sudaryti palankesnes sąlygas gyventojų judumui ir verslo plėtrai, ypač teritorijose, esančiose tarp didžiųjų miestų. Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius akcentavo, kad europinės vėžės jungtis ir pramonės parko steigimas Raseinių rajonui reikštų geresnį susisiekimą, naujas darbo vietas ir galimybę stiprinti rajono, kaip logistikos ir pramonės mazgo, pozicijas, tačiau tam būtinas kelių savivaldybių, politinių sprendimų priėmėjų ir verslo atstovų bendradarbiavimas.

Atskiras pokalbių blokas buvo skirtas planuojamam pramonės parkui ir galimybėms regione plėtoti gynybos pramonę bei pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančias investicijas. Aptarta, kaip būsimos geležinkelio jungtys, pasirinkta „Rail Baltica“ atkarpos trasa ir patogus susisiekimas automagistrale A1 galėtų padidinti Žemaitijos ir vidurio Lietuvos patrauklumą logistikos ir pramonės sektoriams.

Merai sutarė aktyviau bendradarbiauti atstovaujant regiono interesams nacionaliniu lygiu. Nuspręsta koordinuotai kreiptis į atsakingas institucijas ir partnerius, kad rengiama geležinkelių tinklo architektūros studija atspindėtų vidurio Lietuvos ir Žemaitijos savivaldybių lūkesčius. Susitikimo metu aptartos galimos tolesnių veiksmų kryptys ir preliminarus užduočių pasiskirstymas, tačiau pabrėžta, jog kalbama apie ilgalaikius planus, kurių įgyvendinimas priklausys nuo vėlesnių valstybinių sprendimų, finansavimo ir visų suinteresuotų šalių bendro darbo.

Informaciją ir nuotraukas pateikė Raseinių rajono savivaldybės administracija.